- atsikėkauti
- atsikė́kauti iki valios atsisūpauti: Atsikė́kavom, kiek norėjom Trgn. \ kėkauti; atsikėkauti; nukėkauti; pakėkauti; prikėkauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsikėkauti
Look at other dictionaries:
kėkauti — kėkauti, auja ( auna), avo 1. tr. Tvr supti, kykoti: Kad kėkauna tėvas vaiką, tas net žagsi Užp. Senelis dažnai kėkauna vaikus Ut. Kėkauna kaip mažą vaiką, pasodinęs ant kelių Ds. Kūdikį ėmė nešioti po aslą, kėkaudama jį ant rankų rš. Maži vaikai … Dictionary of the Lithuanian Language
nukėkauti — tr. linguojant, supantis ką padirbti: Lig pusryč kėkavos kėkavos ir pievos nenukėkavo (nenupjovė) Mlt. kėkauti; atsikėkauti; nukėkauti; pakėkauti; prikėkauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėkauti — 1. tr. J.Jabl, Ds pasupti: Eikš, kai pakėkausiu, tai net dangų pasieksi Dbk. Pakėkauk tu, tėvai, mergiotę, maž nustos bliautei Ktk. Pakėkauk vaiką, man taip nusibodo prie lopšio sėdėti Sv. Eikš, vaike, aš tave pakėkausiu Kpr. 2. refl. Tr… … Dictionary of the Lithuanian Language
prikėkauti — tr. 1. prisupti: Jau vieną vaiką prikėkavau, nebenori, dabar kitas prašosi Ds. 2. refl. prisisūpauti sūpuoklėse: Jonas padarė sūpuokles: tai prisikėkausma! Užp. Mes an šakų priskėkavom Ktk. Kad jūs, vaikai, niekaip ir nepriskėkaunat Trgn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
